MINISTRU IVO VALENTE HALO DISKUSAUN ESPESIALIDADE BA PROJETU LEI EXPROPRIASAUN BENS IMÓVEIS HO KOMISAUN A IHA PARLAMENTU NASIONÁL

DÍLI, PN – S.E. Ministru Justisa Ivo Valente ne’ebé akompañadu hosi Sekretáriu Estadu Terras no Propriedades (SETP) Eng. Jaime Xavier Lopes, Sekretáriu Estadu Komunikasaun Sosiál Nélio Isac no tékniku sira halo diskusaun espesialidade ba Projetu Lei Expropriasaun Bens Imóveis ho Komisaun A, Comissão de Assuntos Constitucionais, Justiça, Administração Pública, Poder Local e Anticorrupção iha Sala Konferénsia Parlamentu Nasionál, Díli, iha loron Kinta-Feira (09/02/2017).

Projetu Lei Expropriasaun Bens Imóveis hanesan prosedimentu administrativu kona-ba exesaun ida ba direitu ema nian, lei nine’e atu fó posibilidade ba Estadu atu foti bens (rai no konstrusaun) privadu ho motivu ba utilidade públika tenke selu indeminizasaun lolós ba sidadaun.

Diskusaun espesialidade Lei Expropriasaun Bens Imóveis prezide hosi Prezidente Komisaun A, Dra. Carmelita Caetano Moniz no Vise-Prezidente Arão Noé de Jesus da Costa Amaral, no hetan mós prezensa hosi membru komisaun sira ne’ebé mai hosi várias bankada parlamentár nian mak hanesan; Partidu CNRT, Partidu Fretilin, PD no Partidu Frente Mudança.

Ministru Ivo Valente hateten, “projetu Lei Expropriasaun Bens Imóveis nia objetivu mak traduz artigu 54.3 Konstituisaun RDTL kona-ba prosedimentu halo expropriasaun rai privadu sira hodi uza ba intereses públiku nian, nune’e presiza iha mekanizmu ida atu fó indemizasaun lolós no justu ba sidadaun sira tuir lei.”

“Ministériu Justisa nia papel mak prepara paraser ba proposta projetu lei ida ne’e hodi defini prosedimentu ida oinsá mak halo expropriasaun. Lei Expropriasaun sei engloba prosesu halo planu wainhira atu halo expropriasaun, prosesu halo estudu no peskiza to’o desizaun amizável katak parte-rua, Governu no rai na’in hetan konkordazem,” esplika Ministru Ivo Valente.

Diskusaun no intervensaun hosi membro Komisaun A refere liubá iha kestaun oinsá aplika expropriasaun, defini objetu expropriasaun, oinsá defini indeminizasaun ne’ebé lolós no justu, lei ne’e vale ba rai no propriedade Estado nian ne’ebé populasaun okupa ka la’e, oinsá atu defini legalidade rai em kazu rai barak mak seidauk iha titularidade, no kestaun balun tán mak relasaun ho investimento privadu sira.

Ministru Ivo Valente iha nia-intervensaun hateten, lei ida ne’e atu kompleta Lei Rai ne’ebé Parlamentu Nasionál aprova ona, hodi hatu’ur mekanizmu propiu ba avaliasaun rai no peskiza klean ba rai privadu sira wainhira Estadu hakarak halo estrada, ponte, aeroporto, hospital, eskola, hari’i eletrisidade no seluk-seluk tán. Lei ne’e loke espasu atu estudu klean no defini indeminizasaun ba rai na’in, senu kazu laiha konkordansia mak lei ne’e mós hadalan ba prosesu arbitrajen, prosesu legál hodi hakotu.

Diskusaun Lei Expropriasaun hahú iha Kuarta-Feira (08/02/2017) no kontinua iha loron Kinta-Feira (09/02/2017), proposta lei ne’e aprova ona artigu hamutuk 49 hosi total artigu lei hamutuk 69. Signifika hela artigu hamutuk 20 hodi finaliza no lori ba aprovasaun iha plenária Parlamentu Nasionál.

Akompaña Ministru Ivo Valente iha diskusaun espesialidade ne’e mak; Sekretáriu Estadu Terras e Propriedades Jaime Xavier Lopes, Sekretáriu Estadu Komunikasaun Sosiál Nélio Isac, Diretór Terras no Propriedades Romão Guteres, Diretór DNAJL Nelinho Vital, Xéfi Departementu sira, assessór sira no tékniku lejizlasaun nian.

Maria de Lourdes Xavier Lin
Media Officer
Gabinete Ministru Justisa